Lietuvos generalinis konsulas Niujorke Valdemaras Sarapinas lapkričio 1 dieną Niujorko Cypress Hills kapinėse pagerbė jose palaidotų pedagogės, visuomenės veikėjos, Lietuvos Seimo vicepirmininkės Magdalenos Draugelytės-Galdikienės ir jos vyro dailininko tapytojo, grafiko, scenografo Adomo Galdiko atminimą, o taip pat  ir Niujorko Mount St. Mary’s kapinėse palaidotų teisininko, žymaus Lietuvos diplomato Vaclovo Sidzikausko ir jo žmonos Reginos atminimą.

 M.Draugelytė-Galdikienė gimė 1891 metais Bardauskų kaime Vilkaviškio apskrityje. Baigusi Marijampolės mergaičių gimnaziją, ji mokytojavo Liepojoje ir Obeliuose, vėliau studijavo pedagogiką Petrograde, daug metų vadovavo Švč. Jėzaus kongregacijos mergaičių gimnazijai.

 Pedagogė ir visuomenės veikėja 20 metų vadovavo Lietuvių katalikių moterų sąjungai. Jos pastangomis nuo 1927 m. pirmąjį gegužės sekmadienį Lietuvoje pradėta švęsti Motinos diena.

1919 m. M.Draugelytė-Galdikienė buvo išrinkta į Kauno miesto tarybą, 1920 m. kaip krikščionių demokratų atstovė – į Steigiamąjį Seimą, vėliau – ir į kitus seimus. 1926 m. išrinkta trečiojo Seimo vicepirmininke.

 1944 m. M. Galdikienė kartu su vyru pasitraukė į Vakarus, iš pradžių – į Berlyną, kitus Vokietijos miestus, vėliau – į Paryžių, kur tapo viena iš Pasaulio lietuvių katalikių moterų organizacijų sąjungos įkūrėjų. 1952 m. Galdikai atvyko į JAV, apsigyveno Niujorke, kur pasinėrė į kūrybinį darbą.

 A.Galdiko kūrinių parodos buvo surengtos Niujorke, Čikagoje, Filadelfijoje, Klivlende, Baltimorėje, Bostone, Los Andžele. 1969 m. mirus vyrui, M.Draugelytė-Galdikienė Brukline, o vėliau Putname įkūrė A.Galdiko paveikslų galeriją.

 Lietuvai atgavus nepriklausomybę, A.Galdiko darbai buvo pargabenti į tėvynę. M.Draugelytė-Galdikienė mirė 1979 metais, palaidota šalia vyro Niujorke.

Vaclovas Sidzikauskas gimė 1893 metais Šiaudinės kaime, Šakių apskrityje. Baigęs Veiverių mokytojų seminariją, 1916 m. jis pradėjo teisės studijas Maskvoje, vėliau jas tęsė Berno universitete, o baigė Vytauto Didžiojo universitete. 1918-1919 m. V. Sidzikauskas dirbo Teisingumo ministerijoje skyriaus vedėju bei departamento direktoriumi. Nuo 1919 m. spalio mėn. jis pradėjo dirbti Lietuvos diplomatinėje tarnyboje: 1919-1922 m. – Lietuvos misijos Šveicarijoje pirmuoju sekretoriumi bei atstovu, 1922-1931 m. – Lietuvos atstovu, vėliau – įgaliotuoju ministru Berlyne, o nuo 1925 m. – taip pat Vienoje ir Berne, 1931-1934 m. – įgaliotuoju ministru Londone ir Hagoje. Taip pat V. Sidzikauskas 1920-1934 m. (su pertraukomis) buvo Lietuvos atstovas prie Tautų Sąjungos, 1931-1932 m. – Lietuvos atstovas Nuolatiniame tarptautiniame teisingumo tribunole Hagoje.

 1934 m. V. Sidzikauskas pasitraukė iš diplomatinės tarnybos. Jis dirbo bendrovės “Shell” Lietuvos filialo direktoriumi, tuo pat metu Klaipėdos prekybos institute dėstė diplomatijos teisę, leido dienraštį “Vakarai”, parašė knygas “Klaipėdos krašto ūkis seniau ir dabar” bei “Savo jūros sargyboje”. 1941 m. jis slapta persikėlė į Vokietiją, tačiau buvo gestapo suimtas ir dvejus metus kalintas Soldau ir Osvecimo koncentracijos stovyklose. Vėliau V. Sidzikauskas gyveno Berlyne, o 1950 m. persikėlė į JAV. Jis aktyviai veikė Lietuvos išlaisvinimo organizacijose: buvo VLIKO’o užsienio delegatūros narys, jos pirmininkas, taip pat – Lietuvos laisvės komiteto pirmininkas, Lietuvos delegacijos Pavergtųjų Europos Tautų Seime pirmininkas, vėliau – šio Seimo pirmininkas.

 V. Sidzikauskas mirė 1973 m. Čikagoje, palaidotas šalia žmonos Reginos Niujorke.

 Nuotraukos LR GK Niujorke.