Naujienos

Rodiklis 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. BVP augimas 8,7 proc. 3,2 proc. -15,0 proc. 1,3 proc. BVP 1 gyventojui 28632 Lt (8292 eurų) 33167 Lt (9606 eurų) 27685 Lt (8018 eurų) 28789,5 Lt (8338 eurų) Eksportas 43,2 mlrd. Lt 55,5 mlrd. Lt 40,7 mlrd. Lt 54,3 mlrd. Lt Eksporto augimas 11,2 proc. 28,4 proc. -26,6 proc. 33,2 proc. Importas 60,9 mlrd. Lt 72,6 mlrd. Lt 45,1 mlrd. Lt 60,9 mlrd. Lt Importo augimas 14,5 proc. 18,0 proc. -38,2 proc. 34,5 proc. Vidutinė metinė infliacija 5,7 proc. 11,1 proc. 4,2 proc. 1,2 proc. Nedarbas 3,9 proc. 5,8 proc. 13,7 proc. 17,8 proc. Valdžios sektoriaus deficitas 1,0 proc. 3,3 proc. 9,5 proc. 7,1 proc. Tiesioginės užsienio investicijos 34,3 mlrd. Lt (2007 10 01) 33,48 mlrd. Lt (2008 10 01) 34,2 mlrd. Lt (2009 10.01) 35.1 mlrd. Lt (2010 12 31) * Preliminariais duomenimis BVP 2010 m. metinis BVP augimas sudarė 1,3 proc., nominalusis 2010 m. BVP dydis sudarė 94,63 mlrd. litų (27,4 mlrd. litų) 2010 m. ketvirtąjį ketvirtį BVP to meto kainomis sudarė 25 225 mln. litų (7305,7 mln. eurų) ir, palyginti su atitinkamu 2009 m. ketvirčiu, padidėjo 4,8 procento. 2010 m. ketvirtąjį ketvirtį daugumoje verslo veiklos rūšių buvo fiksuoti teigiami rezultatai, o ne rinkos paslaugose dar stebimas nedidelis bendrosios pridėtinės vertės sumažėjimas.  Sparčiausiai augo pramonės (12,2 proc.), statybos (7,8 proc.) prekybos, transporto ir ryšių paslaugų (6,0 proc.) įmonių pridėtinė vertė. Pridėtinė vertė mažėjo valdymo ir gynybos, švietimo, sveikatos priežiūros ir socialinio darbo veiklų grupėje (3,4 proc.) bei finansinio tarpininkavimo ir nekilnojamojo turto, nuomos ir kitose veiklos rūšyse (0,1 proc.). Prekyba 2010 m. eksportuota prekių už 54,3 mlrd. litų, importuota – už 60,9 mlrd. litų. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 6,6 mlrd. litų ir buvo 45,8 procento didesnis nei 2009 m. Palyginus su 2009 m., eksportas padidėjo 33,2 procento, importas – 34,5 procento. 2010 m. svarbiausios Lietuvos eksporto partnerės buvo Rusija (15,6 %), Vokietija (9,8 %), Latvija (9,6 %) ir Lenkija (7,7 %). Svarbiausios importo partnerės – Rusija (32,6 %), Vokietija (10,9 %), Lenkija (8,8 %) ir Latvija (6,3 %). 2010 m. didžiausią Lietuvos eksporto dalį sudarė mineraliniai produktai (23,6 %), mašinos ir mechaniniai įrenginiai, elektros įranga (10,5 %), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija (8,1 %). Didžiausią importo dalį sudarė mineraliniai produktai (33,3 %), mašinos ir mechaniniai įrenginiai, elektros įranga (12,6 %), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija (11 %).   Infliacija Vidutinė metinė infliacija, apskaičiuota pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, 2010 m. sudarė 1,2 procento ir buvo kur kas mažesnė nei 2009 m. (4,2 %), taip pat mažesnė nei ES ir euro zonoje.   Palyginti su 2009 m., sulėtėjo visų pagrindinių prekių ir paslaugų grupių, išskyrus degalus, kainų augimas, o svarbiausias mažesnės infliacijos veiksnys buvo gerokai lėtesnė grynoji infliacija, ypač dėl sumažėjusių rinkos paslaugų kainų.   Metinė infliacija su keliomis išimtimis didėjo beveik nuo pat metų pradžios ir gruodžio mėn. jau buvo 3,6 procento – didžiausia nuo 2009 m. birželio mėn. (3,9 %). Pagrindiniai infliacijos veiksniai buvo susiję su išorės aplinka. Per visus 2010 m. didesnės nei prieš metus buvo tik kainos, susijusios su pokyčiais tarptautinėse žemės ūkio produktų ir energijos šaltinių rinkose (maisto, degalų ir administruojamosios kainos). Vidaus vartojimui tebesant silpnam, su jo kaita susijusios kainos (pramoninių prekių, neįskaitant energijos, ir rinkos paslaugų kainos) nuolat buvo mažesnės, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu. Nedarbas 2010 m. nedarbo lygis šalyje buvo 17,8 procento, arba 4,1 procentinio punkto didesnis nei 2009 m. Statistikos departamento vertinimais, 2010 m. bedarbių skaičius siekė 291,1 tūkst. ir, palyginti su 2009 m., išaugo 1,3 karto. 2010 m. kas devintas 15–74 metų amžiaus gyventojas buvo bedarbis, 2009 m. – kas dvyliktas. Ėmęs augti 2008 m. viduryje, nedarbo lygis didėjo iki pat 2010 m. antrojo ketvirčio: tada jis pasiekė 18,3 procento ir buvo didesnis nei 2001 m. antrojoje pusėje, po Rusijos krizės. Antrąjį pusmetį nedarbo lygis jau sumažėjo – trečiąjį ketvirtį 0,5, o ketvirtąjį – dar 0,7 procentinio punkto, nors paprastai metų pabaigoje šis rodiklis padidėdavo sumažėjus sezoninio ir laikino darbo paklausai. Nedarbui sumažėti anksčiau trukdė administracinės kliūtys. Kovo pabaigoje paplito informacija, kad darbo biržose neregistruoti bedarbiai turi savarankiškai mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Todėl jie ėmė gausiai registruotis darbo biržose ir tai padidino nedarbo lygį antrąjį ketvirtį. Vidutinis metinis nedarbo lygis 2010 m. buvo 17,8 procento (2009 m. – 13,7 %).   Investicijos 2010 m. Tiesioginių užsienio investicijų srautas Lietuvoje sudarė 1,6 mlrd. litų ir, palyginti su 2009 m., padidėjo 1,2 mlrd. litų, arba beveik keturis kartus. Tokį pokytį lėmė sumažėję tiesioginio investavimo įmonių (daugiausia pinigų finansinių institucijų) veiklos nuostoliai, t. y. sumažėjusios neigiamos reinvesticijos. 2010 m. Lietuvoje daugiausia investavo Rusijos (548,2 mln. Lt), Lenkijos (533,9 mln. Lt), Vokietijos (355 mln. Lt), Nyderlandų (301,4 mln. Lt), Estijos (267,5 mln. Lt) ir Tailando (216,9 mln. Lt) investuotojai, o daugiausia investuota į rafinuotų naftos produktų bei chemikalų ir chemijos produktų (1 mlrd. Lt) gamybas, elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo (337,5 mln. Lt), didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto (209 mln. Lt) ir transporto saugojimo (184,2 mln. Lt) veiklas. 2010 m. Lietuvos tiesioginių investicijų užsienyje srautas buvo didžiausias ketvirtąjį ketvirtį ir sudarė 397,9 mln. litų (t. y. Lietuvos TI užsienyje didėjo). Lietuvos TI užsienyje didėjo ir antrąjį 2010 m. ketvirtį (srautas sudarė 18,6 mln. Lt), o pirmąjį ir trečiąjį 2010 m. ketvirtį Lietuvos TI užsienyje mažėjo (jų srautai sudarė atitinkamai (–24,1 mln. Lt) ir (–58 mln. Lt). 2010 m. Lietuvos TI užsienyje srautas siekė 334,4 mln. litų ir, palyginti su 2009 m., sumažėjo 205,8 mln. litų, arba 38,1 procento. Tai daugiausia lėmė Lietuvos TI užsienyje kito kapitalo (paskolos ir kt.) srauto sumažėjimas. 2010 m. Lietuvos investuotojai daugiausia investavo Kipre (188,2 mln. Lt), Bosnijoje ir Hercegovinoje (118,7 mln. Lt) bei Nyderlanduose (117,4 mln. Lt), o sparčiausiai Lietuvos TI užsienyje nutekėjo iš Norvegijos (–96,3 mln. Lt), Latvijos (–58,9 mln. Lt) ir Rusijos (–46,2 mln. Lt). Daugiausia Lietuvos investuotojai užsienyje investavo į profesinę, mokslinę ir techninę veiklą (348,6 mln. Lt), vandens transporto (147 mln. Lt) ir transporto ir saugojimo (136,4 mln. Lt) veiklas. Daugiausia investicijų nutekėjo iš nekilnojamojo turto operacijų veiklos (–216,2 mln. Lt) ir informacijos ir ryšių veiklos (–52,3 mln. Lt).   Lietuvos kredito reitingai Reitingo agentūra   Reitingas ilgalaikėms paskoloms/perspektyva Reitingas trumpalaikėms paskoloms Reitingo suteikimo data Užsienio valiuta Nacionaline valiuta Užsienio valiuta Nacionaline valiuta Moody's 2010 03 Baa1/stab. Baa1 P-2 -   2009 09 Baa1/neig. Baa1 P-2 -   2009 04 A3 / neig. A3 P-2 -   2008 11 A2 / neig. A2 P-1 -   2006 09 A2 / neutr. A2 P-1 -   2003 12 A3 / teig. A3 P-2 - Standard & Poor's 2011 04 BBB / stab. BBB A-3 A-3   2010 02 BBB / stab. BBB A-3 A-3   2009 03 BBB / neig. BBB A-3 A-3   2008 10 BBB+ / neig. BBB+ A-2 A-2   2008 01 A- / neig. A- A-2 A-2   2007 05 A / neig. A A-1 A-1 Fitch Ratings 2011 05 BBB / teig. BBB+ F3 -   2010 03 BBB / stab. BBB+ F3 -   2009 04 BBB / neig. BBB+ F3 -   2008 12 BBB+ / neig. A- F2 -   2008 10 A- / neig. A F1 -   2007 12 A / neig. A+ F1 -   Daugiau informacijos apie reitingus: http://www.finmin.lt/web/finmin/kredito_reitingai/lietuvos_kredito_reitingu_raida.   Daugiau informacijos apie Lietuvos ekonomiką: http://www.stat.gov.lt/, http://www.finmin.lt/, http://www.lb.lt/

* Preliminariais duomenimis

BVP

2010 m. metinis BVP augimas sudarė 1,3 proc., nominalusis 2010 m. BVP dydis sudarė 94,63 mlrd. litų (27,4 mlrd. litų)

2010 m. ketvirtąjį ketvirtį BVP to meto kainomis sudarė 25 225 mln. litų (7305,7 mln. eurų) ir, palyginti su atitinkamu 2009 m. ketvirčiu, padidėjo 4,8 procento.

2010 m. ketvirtąjį ketvirtį daugumoje verslo veiklos rūšių buvo fiksuoti teigiami rezultatai, o ne rinkos paslaugose dar stebimas nedidelis bendrosios pridėtinės vertės sumažėjimas.  Sparčiausiai augo pramonės (12,2 proc.), statybos (7,8 proc.) prekybos, transporto ir ryšių paslaugų (6,0 proc.) įmonių pridėtinė vertė. Pridėtinė vertė mažėjo valdymo ir gynybos, švietimo, sveikatos priežiūros ir socialinio darbo veiklų grupėje (3,4 proc.) bei finansinio tarpininkavimo ir nekilnojamojo turto, nuomos ir kitose veiklos rūšyse (0,1 proc.).

Prekyba

2010 m. eksportuota prekių už 54,3 mlrd. litų, importuota – už 60,9 mlrd. litų. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 6,6 mlrd. litų ir buvo 45,8 procento didesnis nei 2009 m. Palyginus su 2009 m., eksportas padidėjo 33,2 procento, importas – 34,5 procento.

2010 m. svarbiausios Lietuvos eksporto partnerės buvo Rusija (15,6 %), Vokietija (9,8 %), Latvija (9,6 %) ir Lenkija (7,7 %). Svarbiausios importo partnerės – Rusija (32,6 %), Vokietija (10,9 %), Lenkija (8,8 %) ir Latvija (6,3 %).

2010 m. didžiausią Lietuvos eksporto dalį sudarė mineraliniai produktai (23,6 %), mašinos ir mechaniniai įrenginiai, elektros įranga (10,5 %), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija (8,1 %).

Didžiausią importo dalį sudarė mineraliniai produktai (33,3 %), mašinos ir mechaniniai įrenginiai, elektros įranga (12,6 %), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija (11 %).

Infliacija

Vidutinė metinė infliacija, apskaičiuota pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, 2010 m. sudarė 1,2 procento ir buvo kur kas mažesnė nei 2009 m. (4,2 %), taip pat mažesnė nei ES ir euro zonoje.

Palyginti su 2009 m., sulėtėjo visų pagrindinių prekių ir paslaugų grupių, išskyrus degalus, kainų augimas, o svarbiausias mažesnės infliacijos veiksnys buvo gerokai lėtesnė grynoji infliacija, ypač dėl sumažėjusių rinkos paslaugų kainų.

Metinė infliacija su keliomis išimtimis didėjo beveik nuo pat metų pradžios ir gruodžio mėn. jau buvo 3,6 procento – didžiausia nuo 2009 m. birželio mėn. (3,9 %). Pagrindiniai infliacijos veiksniai buvo susiję su išorės aplinka. Per visus 2010 m. didesnės nei prieš metus buvo tik kainos, susijusios su pokyčiais tarptautinėse žemės ūkio produktų ir energijos šaltinių rinkose (maisto, degalų ir administruojamosios kainos). Vidaus vartojimui tebesant silpnam, su jo kaita susijusios kainos (pramoninių prekių, neįskaitant energijos, ir rinkos paslaugų kainos) nuolat buvo mažesnės, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu.

Nedarbas

2010 m. nedarbo lygis šalyje buvo 17,8 procento, arba 4,1 procentinio punkto didesnis nei 2009 m. Statistikos departamento vertinimais, 2010 m. bedarbių skaičius siekė 291,1 tūkst. ir, palyginti su 2009 m., išaugo 1,3 karto. 2010 m. kas devintas 15–74 metų amžiaus gyventojas buvo bedarbis, 2009 m. – kas dvyliktas.

Ėmęs augti 2008 m. viduryje, nedarbo lygis didėjo iki pat 2010 m. antrojo ketvirčio: tada jis pasiekė 18,3 procento ir buvo didesnis nei 2001 m. antrojoje pusėje, po Rusijos krizės. Antrąjį pusmetį nedarbo lygis jau sumažėjo – trečiąjį ketvirtį 0,5, o ketvirtąjį – dar 0,7 procentinio punkto, nors paprastai metų pabaigoje šis rodiklis padidėdavo sumažėjus sezoninio ir laikino darbo paklausai. Nedarbui sumažėti anksčiau trukdė administracinės kliūtys. Kovo pabaigoje paplito informacija, kad darbo biržose neregistruoti bedarbiai turi savarankiškai mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Todėl jie ėmė gausiai registruotis darbo biržose ir tai padidino nedarbo lygį antrąjį ketvirtį. Vidutinis metinis nedarbo lygis 2010 m. buvo 17,8 procento (2009 m. – 13,7 %).

Investicijos

2010 m. Tiesioginių užsienio investicijų srautas Lietuvoje sudarė 1,6 mlrd. litų ir, palyginti su 2009 m., padidėjo 1,2 mlrd. litų, arba beveik keturis kartus. Tokį pokytį lėmė sumažėję tiesioginio investavimo įmonių (daugiausia pinigų finansinių institucijų) veiklos nuostoliai, t. y. sumažėjusios neigiamos reinvesticijos.

2010 m. Lietuvoje daugiausia investavo Rusijos (548,2 mln. Lt), Lenkijos (533,9 mln. Lt), Vokietijos (355 mln. Lt), Nyderlandų (301,4 mln. Lt), Estijos (267,5 mln. Lt) ir Tailando (216,9 mln. Lt) investuotojai, o daugiausia investuota į rafinuotų naftos produktų bei chemikalų ir chemijos produktų (1 mlrd. Lt) gamybas, elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo (337,5 mln. Lt), didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto (209 mln. Lt) ir transporto saugojimo (184,2 mln. Lt) veiklas.

2010 m. Lietuvos tiesioginių investicijų užsienyje srautas buvo didžiausias ketvirtąjį ketvirtį ir sudarė 397,9 mln. litų (t. y. Lietuvos TI užsienyje didėjo). Lietuvos TI užsienyje didėjo ir antrąjį 2010 m. ketvirtį (srautas sudarė 18,6 mln. Lt), o pirmąjį ir trečiąjį 2010 m. ketvirtį Lietuvos TI užsienyje mažėjo (jų srautai sudarė atitinkamai (–24,1 mln. Lt) ir (–58 mln. Lt).

2010 m. Lietuvos TI užsienyje srautas siekė 334,4 mln. litų ir, palyginti su 2009 m., sumažėjo 205,8 mln. litų, arba 38,1 procento. Tai daugiausia lėmė Lietuvos TI užsienyje kito kapitalo (paskolos ir kt.) srauto sumažėjimas.

2010 m. Lietuvos investuotojai daugiausia investavo Kipre (188,2 mln. Lt), Bosnijoje ir Hercegovinoje (118,7 mln. Lt) bei Nyderlanduose (117,4 mln. Lt), o sparčiausiai Lietuvos TI užsienyje nutekėjo iš Norvegijos (–96,3 mln. Lt), Latvijos (–58,9 mln. Lt) ir Rusijos (–46,2 mln. Lt). Daugiausia Lietuvos investuotojai užsienyje investavo į profesinę, mokslinę ir techninę veiklą (348,6 mln. Lt), vandens transporto (147 mln. Lt) ir transporto ir saugojimo (136,4 mln. Lt) veiklas. Daugiausia investicijų nutekėjo iš nekilnojamojo turto operacijų veiklos (–216,2 mln. Lt) ir informacijos ir ryšių veiklos (–52,3 mln. Lt).

Lietuvos kredito reitingai

Daugiau informacijos apie reitingus:

http://www.finmin.lt/web/finmin/kredito_reitingai/lietuvos_kredito_reitingu_raida.

Daugiau informacijos apie Lietuvos ekonomiką:

http://www.stat.gov.lt/,

http://www.finmin.lt/,

http://www.lb.lt/