SPALIO 25 D. NIUJORKO LIETUVIAI SUSITIKO SU RAŠYTOJA DANUTE KALINAUSKAITE
Spalio 22 d. vakarą Susivienijimo lietuvių Amerikoje patalpose Niujorke įvyko Lietuvos generalinio konsulato ir JAV lietuvių bendruomenės Manheteno apylinkės organizuotas susitikimas su rašytoja Danute Kalinauskaite. Renginio metu rašytoja pristatė 2008 m. išleistą novelių knygą „Niekada nežinai“. Viešnią ir susirinkusiuosius pasveikino Lietuvos generalinis konsulas Niujorke Valdemaras Sarapinas. Kalbėdama apie savo kūrybą rašytoja sakė: „Man įdomu, kai rašant praeitis ir dabartis susilieja į magišką tikrovę, kai ribos tarp šiapusinio ir anapusinio pasaulio nusitrina, kai sąlygiškosios tikrovės dalykai, visiškai neįmanomi mums įprastoje realybėje, tampa absoliučiai „legalūs“. Pagaliau - kai paprasčiausia kasdienybė įskyla kaip kiaušinis ir pamatai prasišviečiant auksą ar sidabrą... Be rašymo galėčiau gyventi, negalėčiau gyventi be oro, vandens, miego. Tačiau kūryba man yra didysis gyvenimo stebuklas.“ Danutė Kalinauskaitė gimė 1959 m. Kaune. Baigė Kauno 13-ąją vidurinę mokyklą, vėliau - Vilniaus universitetą, kur studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Pirmąją apsakymų knygą „Išėjusi šviesa“ išleido 1987 m. Debiutą pastebėjo ir gerai įvertino tiek kritikai, tiek skaitytojai, bet rašytoja iš literatūros pasaulio pasitraukė ir ilgokai savo kūrinių nepublikavo. 2003 m., po netrumpos pertraukos, „Metų“ žurnale buvo išspausdintas jos apsakymas „Namo“, už kurį autorė apdovanota Antano Vaičiulaičio premija. Vėliau jos novelės ir esė buvo reguliariai publikuojami „Šiaurės Atėnų“ laikraštyje, kol galiausiai 2008 m. sugulė į knygą „Niekada nežinai“ (leidykla „Baltos lankos“). Knygą žaibiškai pastebėjo ir įvertino skaitytojai bei kritikai: “Niekada nežinai“ pateko į geriausių metų knygų penketuką, laimėjo Lietuvos rašytojų sąjungos premiją bei Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (kritikų) premiją kaip kūrybiškiausia metų knyga. Anot eseisto ir poeto K. Navako, šia knyga D. Kalinauskaitė įrodo esanti viena pačių svarbiausių šiuolaikinių lietuvių prozininkių. Šiuo metu ji rašo savo trečiąją knygą.
Kalbėdama apie savo kūrybą rašytoja sakė: „Man įdomu, kai rašant praeitis ir dabartis susilieja į magišką tikrovę, kai ribos tarp šiapusinio ir anapusinio pasaulio nusitrina, kai sąlygiškosios tikrovės dalykai, visiškai neįmanomi mums įprastoje realybėje, tampa absoliučiai „legalūs“. Pagaliau - kai paprasčiausia kasdienybė įskyla kaip kiaušinis ir pamatai prasišviečiant auksą ar sidabrą... Be rašymo galėčiau gyventi, negalėčiau gyventi be oro, vandens, miego. Tačiau kūryba man yra didysis gyvenimo stebuklas.“
Danutė Kalinauskaitė gimė 1959 m. Kaune. Baigė Kauno 13-ąją vidurinę mokyklą, vėliau - Vilniaus universitetą, kur studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Pirmąją apsakymų knygą „Išėjusi šviesa“ išleido 1987 m. Debiutą pastebėjo ir gerai įvertino tiek kritikai, tiek skaitytojai, bet rašytoja iš literatūros pasaulio pasitraukė ir ilgokai savo kūrinių nepublikavo. 2003 m., po netrumpos pertraukos, „Metų“ žurnale buvo išspausdintas jos apsakymas „Namo“, už kurį autorė apdovanota Antano Vaičiulaičio premija. Vėliau jos novelės ir esė buvo reguliariai publikuojami „Šiaurės Atėnų“ laikraštyje, kol galiausiai 2008 m. sugulė į knygą „Niekada nežinai“ (leidykla „Baltos lankos“). Knygą žaibiškai pastebėjo ir įvertino skaitytojai bei kritikai: “Niekada nežinai“ pateko į geriausių metų knygų penketuką, laimėjo Lietuvos rašytojų sąjungos premiją bei Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (kritikų) premiją kaip kūrybiškiausia metų knyga. Anot eseisto ir poeto K. Navako, šia knyga D. Kalinauskaitė įrodo esanti viena pačių svarbiausių šiuolaikinių lietuvių prozininkių. Šiuo metu ji rašo savo trečiąją knygą.
