Naujienos

 

     Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kartu remdamasi ir Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos medžiaga, parengė informacinį pranešimą apie gyventojų privalomąjį sveikatos draudimą.

     Sveikatos draudimas – našta ar būtinybė? Privalomasis sveikatos draudimas (toliau – PSD) – tai valstybinis draudimas, kuris yra ir mūsų sveikatos apsaugos sistemos finansavimo pagrindas. Visų Lietuvoje nuolat gyvenančių ir laikinai gyvenančių, tačiau Lietuvoje dirbančių asmenų mokamos PSD įmokos, taip pat valstybės biudžeto lėšos kaupiamos Privalomojo sveikatos draudimo fonde (toliau – PSDF) ir tampa garantija apdraustiesiems, nes, prireikus, jų sveikatos priežiūros išlaidos (bent jau didžioji dalis) iš šio fondo ir bus kompensuotos. Ši garantija reiškia, kad visiems bus suteikta paslaugų tiek, kiek reikės, nepriklausomai nuo konkretaus gyventojo sumokėtų įmokų. Dalyvavimas sveikatos draudimo sistemoje – garantuota finansinė parama žmogui susirgus.
     Iš tiesų yra labai svarbu suprasti, jog kiekvienas asmuo turi atsakingai pasirūpinti sveikatos draudimu, kadangi neaišku, kada gali įvykti nelaimė, kitaip tariant, draudiminis įvykis. Ir tai nėra vien valstybių rūpestis, gyventojas pats turi pagalvoti, kas juo pasirūpins, jam prireikus medicininių paslaugų. Labai svarbu patiems gyventojams iš anksto apsispręsti, kurios šalies sveikatos draudimo sistemoje jie dalyvaus. Atsižvelgiant į nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatas, paprastai asmenys sveikatos draudimu yra draudžiami toje šalyje, kurioje jie faktiškai gyvena, kadangi, visų pirma, namų valstybėje dažniausiai ir prireikia tų paslaugų, kurias garantuoja sveikatos draudimas.

     Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantys asmenys 

     Nuolat Lietuvoje gyvenantys ir dirbantys arba vykdantys savarankišką veiklą (pavyzdžiui, gauna darbo užmokestį, vykdo žemės ūkio ar kitą individualią veiklą, yra individualios įmonės savininkai ir panašiai) PSD įmokas moka nuo uždirbamų pajamų. Pajamų neuždirbantys ir nepatenkantys į valstybės lėšomis apdraustųjų sąrašą* 72 Lt per mėnesį dydžio įmokas nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys moka savarankiškai.
* Apdraustaisiais, kurie draudžiami PSD valstybės lėšomis laikomi:
1) asmenys, gaunantys Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą bet kurios rūšies pensiją ar šalpos kompensaciją;
2) nedirbantys darbingo amžiaus asmenys, užsiregistravę gyvenamosios vietos darbo biržoje kaip norintys ir galintys dirbti tam tikrą darbą;
3) nedirbantys darbingo amžiaus asmenys, turintys įstatymų nustatytą būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai gauti;
4) moterys, kurioms įstatymų nustatyta tvarka suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, ir nedirbančios moterys nėštumo laikotarpiu 70 dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau) iki gimdymo ir 56 dienos po gimdymo;
5) vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis vaiką iki 8 metų, taip pat vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis du ir daugiau nepilnamečių vaikų;
6) asmenys iki 18 metų;
7) Lietuvos Respublikos bendrojo lavinimo, profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų dieninių skyrių moksleiviai ir studentai, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiai ir kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, studijuojantys Europos Sąjungos valstybių narių aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose;
8) valstybės remiami asmenys, gaunantys socialinę pašalpą;
9) vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, slaugantis namuose asmenį, kuriam nustatytas neįgalumo lygis (vaiką invalidą), arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. – I grupės invalidu) iki 24 metų, arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. – I grupės invalidu) iki 26 metų dėl ligų, atsiradusių iki 24 metų, arba asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (iki 2005 m. liepos 1 d. – visiška negalia);
10) asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti neįgaliaisiais;
11) asmenys, sergantys visuomenei pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, kurios yra įtrauktos į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą;
12) pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai – kariai savanoriai, laisvės kovų dalyviai; reabilituoti politiniai kaliniai ir jiems prilyginti asmenys, tremtiniai ir jiems prilyginti asmenys, taip pat asmenys, nukentėję 1991 m. sausio 13-osios ar kituose įvykiuose gindami Lietuvos nepriklausomybę ir valstybingumą;
13) asmenys, prisidėję prie Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo;
14) buvę geto ir buvę mažamečiai fašistinių prievartinio įkalinimo vietų kaliniai;
15) valstybės pripažįstamų tradicinių religinių bendrijų dvasininkai, dvasininkų rengimo mokyklų studentai ir vienuolijų noviciatuose atliekantys vienuolinę formaciją naujokai;
16) asmenys, kuriems įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas Afganistano karo dalyvių teisinis statusas;
17) nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai;
18) papildomą ir laikiną apsaugą Lietuvos Respublikoje gavę užsieniečiai: asmenys iki 18 metų, asmenys, kuriems nustatyta liga ar organizmo būklė, įrašyta į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą, vieniši tėvai, auginantys nepilnamečius vaikus, moterys nėštumo laikotarpiu 70 dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau) iki gimdymo ir 56 dienos po gimdymo, asmenys, kuriems sukako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas senatvės pensijos amžius.
Na, o jei PSD apdraustas (ar apsidraudęs) Lietuvos pilietis lankosi Europos Sąjungos šalyse, taip pat Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine bei Šveicarijoje ir jam prireikia būtinosios medicinos pagalbos, ten jam suteiktos tokios paslaugos visiškai arba iš dalies apmokamos iš PSDF biudžeto lėšų.

     Nuolat Lietuvoje negyvenantys, tačiau Lietuvoje dirbantys asmenys
Lietuvoje nuolat negyvenantiems asmenims PSD įmokas Lietuvoje reikia mokėti tik tuo atveju, jeigu:
-    jie dirba arba vykdo savarankišką veiklą Lietuvos Respublikoje (pavyzdžiui, gauna darbo užmokestį, vykdo žemės ūkio ar kitą individualią veiklą, yra individualios įmonės savininkai ir panašiai). Šiuo atveju PSD įmokos mokamos nuo uždirbamų pajamų;
-    pagal Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje (toliau – Reglamentas (EEB) Nr. 1408/71) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 1 tomas, p. 35) nuostatas jiems netaikoma užsienio valstybės teisės aktai socialinio (ir sveikatos) draudimo srityje, t. y. jie nėra apdrausti PSD Europos Sąjungos šalyse, taip pat Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine ar Šveicarijoje.


     Lietuvos Respublikos piliečiai, ilgam išvykę į užsienį
     Teisės aktai nenumato pareigos dalyvauti Lietuvos Respublikos PSD sistemoje, jeigu asmuo Lietuvoje nuolat negyvena ir čia nedirba ar nevykdo savarankiškos veiklos. Gyventojai, kurie yra galutinai išvykę iš Lietuvos Respublikos ir savo pilietines teises, pareigas bei socialinius interesus susieję su užsienio valstybe, pavyzdžiui, ten legaliai dirba, moka mokesčius (įskaitant socialinio, sveikatos draudimo įmokas), naudojasi užsienio valstybės teikiamomis garantijomis, turėtų apie tai pranešti kompetentingoms Lietuvos institucijoms tam, kad šiam asmeniui nebebūtų taikomos privalomos pareigos kaip Lietuvos PSD sistemos dalyviui. Kol įmokas administruojančios institucijos nežino, kad asmuo Lietuvoje nuolat negyvena, jam skaičiuojamos PSD įmokos (72 Lt/mėn.), kadangi Lietuvoje nuolat gyvenantys, tačiau pajamų neuždirbantys asmenys privalo draustis PSD savarankiškai. Todėl iš Lietuvos ilgesniam laikui nei 183 dienos išvykę asmenys privalo įvykdyti prievolę, numatytą Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme ir deklaruoti gyvenamosios vietos pakeitimus Lietuvos Respublikos gyventojų registre. Gyvenamosios vietos deklaravimo veiksmus tiesiogiai ar elektroniniu būdu galima atlikti seniūnijoje, jeigu seniūnijos nėra, kitame savivaldybės padalinyje, o jau išvykus – konsulinėje įstaigoje.
     Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie yra išvykę į kitą Europos Sąjungos valstybę, taip pat Norvegiją, Islandiją, Lichtenšteiną ar Šveicariją gyventi ir dirbti ir PSD draudžiasi šiose valstybėse, net ir tais atvejais, kai jie atvyksta į Lietuvą ir jiems reikalinga medicinos pagalba, gydymo įstaigoje jie gali gauti medicinines paslaugas nemokamai, prieš tai pateikus tam tikrus dokumentus, išduotus tos šalies, kurioje mokamos PSD įmokos. Ši šalis apmokės medicininės pagalbos išlaidas.
     Gyventojams, kurie iš Lietuvos išvyko trumpam (trumpiau nei 183 dienoms), pavyzdžiui, laikinai dirbo užsienyje ir dėl to nedeklaravo išvykimo, PSD įmokų mokėti nereikia, jeigu jie atitinkamais laikotarpiais buvo apdrausti socialiniu (įskaitant sveikatos) draudimu Europos Sąjungos valstybėse narėse, Islandijoje, Norvegijoje, Lichtenšteine ar Šveicarijoje, ir turi ar gali turėti atitinkamos formos dokumentą, įrodantį, kad jie buvo apdrausti socialiniu (ir sveikatos) draudimu užsienyje.
     Gyventojams, išvykusiems į trečiąsias valstybes, labai svarbu atkreipti dėmesį, jog tarptautiniai teisės aktai nenumato jų medicininių paslaugų išlaidų kompensavimo mechanizmo Lietuvoje, todėl, nemokėdami PSD įmokų Lietuvoje ir sugrįžę į Lietuvą, prireikus medicininių paslaugų jas apmokėti turės patys.